Nerūdijančio plieno markės medicininiuose balduose

Medicininių baldų atsparumas drėgmei bei dezinfekcijai priklauso ne tik nuo pasirinktos nerūdijančio plieno markės, bet ir nuo konkrečios cheminės aplinkos, medžiagų koncentracijos, pH, temperatūros, paviršiaus apdirbimo bei reguliarios priežiūros. Joks markės numeris savaime nėra bendras medicininio tinkamumo patvirtinimas ar leidimas neribotai naudoti chloro preparatus, todėl plieno markes būtina lyginti pagal realias eksploatavimo sąlygas. Gamintojas „Klaro“ austenitinį AISI 304 (EN 1.4301) plieną nurodo kaip standartinį gamybos variantą, o AISI 316 (EN 1.4401) ir feritinis AISI 430 (EN 1.4016) yra kiti palyginami pasirinkimai, parenkami atsižvelgiant į konkrečią darbo aplinką ir gamintojo nustatytus priežiūros reikalavimus.

Kodėl „nerūdijantis“ plienas kartais pradeda rūdyti?

Nors ši medžiaga vertinama dėl atsparumo korozijai, ji nėra visiškai nepažeidžiama. Plieną saugo itin plonas pasyvusis sluoksnis, kuris savaime susidaro paviršiuje esant deguonies, kai lydinyje yra bent 10,5 % chromo. Ši plėvelė tvirtai sukimba su metalu ir sustabdo elektrochemines reakcijas. Jei paviršius subraižomas, oksiduojančioje aplinkoje pasyvusis sluoksnis gali savaime atsistatyti.

Kaip plienas elgsis praktikoje, lemia ne vien deklaruojama markė, bet ir realios eksploatacijos aplinkybės:

• naudojamų cheminių medžiagų sudėtis, jų koncentracija bei pH lygis;
• tirpaluose esančios priemaišos, ypač chlorido jonai (Cl-) ir oksidatoriai;
• patalpos ar skysčių temperatūra bei jos svyravimai;
• paviršiaus apdirbimo kokybė ir paties gaminio konstrukcija;
• užterštumas ir tai, kaip organizuojamas kasdienis įrangos valymas bei priežiūra.

Vanduo ir jo tirpalai metalinėms konstrukcijoms gali būti vieni agresyviausių veiksnių dėl juose esančių cheminių priedų ar teršalų. Be to, laboratoriniai korozijos bandymai dažniausiai atliekami su grynais chemikalais, o realiame darbe ant paviršių patenka įvairių priemaišų, kurios korozijos greitį nepalankiose situacijose gali smarkiai padidinti.

Pagrindinės plieno markės medicinos įstaigose

AISI 304 (EN 1.4301 / X5CrNi 18-10 / ČSN 17240)

Tai standartinis gamyboje naudojamas austenitinis nerūdijantis plienas, legiruotas chromu ir nikeliu (dažnai vadinamas 18-8 arba „maistiniu“ plienu) ir turintis mažą anglies kiekį.

• Savybės: atsparus vandeniui, garams, atmosferos drėgmei, silpnoms rūgštims ir silpniems šarmams. Atkaitintoje būsenoje šis plienas nėra magnetinis (tačiau šaltai apdirbant ar štampuojant tam tikras detales, dėl susidariusio martensito jis gali įgyti šiokį tokį magnetizmą).
• Apribojimai: gamintojas „Klaro“ prie AISI 304 plieno gaminių nurodo nenaudoti chloro turinčių valymo ir dezinfekavimo priemonių.

AISI 316 (EN 1.4401 / X5CrNiMo 17-12-2 / ČSN 17346)

Tai austenitinis nerūdijantis plienas, legiruotas chromu, nikeliu ir molibdenu.

Savybės ir pritaikymas: molibdenas padeda užtikrinti didesnį atsparumą taškinei bei plyšinei korozijai, tačiau realiam plieno ilgaamžiškumui lemiamą įtaką vis tiek daro chloridų koncentracija, temperatūra, tirpalų pH ir kitos aplinkos sąlygos. Vien markės numerio 316 nepakanka, kad plienas būtų automatiškai priskirtas konkrečioms patalpoms ar laikomas atspariu bet kokioms valymo priemonėms ir druskų tirpalams – tinkamumas visada vertinamas pagal konkretaus gaminio naudojimo sąlygas bei dezinfekcijos protokolus. Atkaitintoje būsenoje šis plienas yra nemagnetinis, tačiau po šalto apdirbimo gali įgyti šiokį tokį magnetiškumą.

AISI 430 (EN 1.4016 / X6Cr17 / ČSN 17040)

Tai feritinis, chromu legiruotas mažo anglies kiekio nerūdijantis plienas, kuris pasižymi magnetinėmis savybėmis ir yra atsparus vandeniui, garams, atmosferos drėgmei bei silpnoms rūgštims ir šarmams. Gamintojas „Klaro“ šią markę apibūdina kaip tinkamą vidaus patalpoms ir nepramoninei aplinkai bei nurodo ant šio plieno paviršių nenaudoti priemonių, kurių sudėtyje yra chloro arba mineralinių druskų.